Nuo 2026 metų jūroje prarastų konteinerių nutylėti nebegalima

Nuo sausio 1 dienos SOLAS pataisos įpareigoja laivo kapitoną pranešti apie kiekvieną jūroje prarastą konteinerį — taip pat ir apie svetimus konteinerius, pastebėtus dreifuojančius. Aiškinamės, kas keičiasi sektoriuje ir kodėl tai svarbu net tiems, kurie perka konteinerį sausumoje.

Dešimtmečius konteinerių praradimas jūroje buvo sritis, kurioje tikslių skaičių tiesiog nebuvo. Laivas pakliūdavo į audrą, dalis krovinio nueidavo per bortą — o ar apie tai kas nors sužinos, priklausė nuo vežėjo geros valios. Nuo šių metų sausio 1 dienos tam padarytas galas.

Kas būtent įsigaliojo

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) rezoliucija MSC.550(108) pakeitė SOLAS konvencijos V skyriaus 31 ir 32 taisykles. Pataisos galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. ir nustato aiškią pareigą: laivo kapitonas privalo nedelsdamas pranešti apie kiekvieną jūroje prarastą konteinerį.

Svarbiausias niuansas — pranešimo pareiga taikoma ir svetimiems konteineriams. Jei laivas pakeliui pastebi dreifuojantį konteinerį, nepriklausantį jo kroviniui, apie jį vis tiek reikia pranešti. Informacija perduodama netoliese esantiems laivams, artimiausiai pakrantės valstybei ir vėliavos valstybei. Pranešime turi būti nurodyta buvimo vieta, konteinerių skaičius ir tai, ar krovinys yra pavojingas.

Kodėl tai ne biurokratija

Per bortą nukritęs konteineris nenuskęsta iš karto. Priklausomai nuo krovinio, jis gali mėnesius plūduriuoti pusiau panardintas — beveik nematomas radare ir akimi pastebimas tik iš kelių dešimčių metrų. Mažesniam laivui ar jachtai susidūrimas su juo reiškia korpuso pažeidimą atviroje jūroje.

Klasikinis pavyzdys — 2021 metų incidentas su laivu Zim Kingston prie Kanados krantų: iš 109 per bortą nuėjusių konteinerių didžioji dalis tiesiog dingo be pėdsakų. Į krantą išplauta buvo palyginti nedaug — visa kita liko jūroje.

Antras aspektas — aplinka. Konteineriuose neretai būna plastiko granulių, chemijos ir vartojimo prekių, kurios yrdamos patenka į pakrantę ir mitybos grandinę. Be pranešimo pareigos net nebuvo aišku, kur ieškoti.

Skaičiai, kurie pagaliau taps tikslūs

Pasaulio laivybos taryba (World Shipping Council) šių metų birželį paskelbė eilinę apžvalgą: 2025 metais jūroje prarasta apie 1478 konteinerius iš maždaug 280 milijonų pervežtų. Tai 0,0005% visų judėjimų — statistiškai menka, tačiau dinamika iškalbinga:

• 2020 m. — 3924
• 2021 m. — 2301
• 2022 m. — 661
• 2023 m. — 221 (rekordiškai mažai)
• 2024 m. — 576
• 2025 m. — 1478

Augimo priežastis — geografija: po situacijos Raudonojoje jūroje laivai masiškai persikėlė į maršrutą aplink Gerosios Vilties kyšulį, kur reisų skaičius išaugo beveik 200%. Ilgesnis kelias ir atšiauresnės oro sąlygos — atitinkamai daugiau prarasto krovinio.

Ir štai svarbiausia dalis: iki šiol šie skaičiai buvo savanoriškai surinkti WSC narių duomenys. Nuo šių metų jie tampa oficialia, privaloma statistika, dalyvaujant valstybių institucijoms.

Ką tai reiškia praktiškai

Sektoriui tai reiškia tris dalykus. Pirma, skaidrumą — draudikai ir frachtuotojai pirmą kartą pamatys realų vaizdą, o ne vertinimus. Antra, spaudimą krovinio tvirtinimo kokybei: kai kiekvienas praradimas fiksuojamas, statistika ima veikti įmokas ir reputaciją. Trečia, saugesnę navigaciją — įspėjimai apie dreifuojančius objektus pasieks kitus laivus realiu laiku.

Bet netiesiogiai tai liečia ir sausumos rinką. Konteineris yra turtas su savo istorija, ir kuo skaidresnis tampa sektorius, tuo didesnę reikšmę įgyja dokumentuota būklė ir atsekama kilmė. Pirkėjui, renkančiam konteinerį sandėliui ar objektui, tai reiškia viena: klausimai apie amžių, būklę ir ankstesnę eksploataciją — ne formalumas, o normali praktika rinkoje, kuri darosi vis skaidresnė.